Pigiais skrydžiais Lietuvoje priimta vadinti tokių aviakompanijų kaip Ryanair, EasyJet, Wizzair ir pan. skrydžius. Tačiau ar teisinga šiuos skrydžius vadinti pigiais? Lėktuvai sunaudoja tokį patį kiekį degalų, pilotų ir aptarnaujančio personalo atlyginimai panašūs, kaip ir tradicinių aviakompanijų, kas gi skiriasi, kodėl pigių skrydžių aviakompanijos taip vadinamos (nors gal teisingiau būtų pigių kainų aviakompanijos)?

Yra keletas skirtumų, kurie leidžia jau minėtoms aviakompanijoms vadintis „pigių skrydžių“ aviakompanijomis:

1. Oro uostai, kuriuos renkasi pigių skrydžių bendrovės yra pigesni, t.y. aviakompanijos moka mažesnius mokesčius už mažesnių oro uostų infrastruktūros naudojimą. Paskutiniu metu atsirado nauja tendencija – skrydžiai ne tik į mažuosius oro uostus, kurie nutolę nuo miestų centrų ir yra gan nepatogūs, bet ir į pagrindinius oro uostus. Priežastis labai pragmatiška, didieji neteko didelio keleivių srauto ir buvo priversti mažinti mokesčius pigių skrydžių aviakompanijoms, norėdami susigrąžinti keleivių srautus, natūralu, kad dėl to keliautojai tik laimėjo.

2. Aviabilietų kainų politika. Tikriausiai daugelis, skridusiųjų su pigių skrydžių bendrove žino, kad viskas, kas nesusiję su pervežimu yra papildomai apmokesdinama – registruojamas bagažas (Wizzair apmokesdino ir rankinį, jeigu gabaritai didesni, negu jų nurodyti), kiekvienas papildomas bagažo kilogramas, maistas ir gėrimai lėktuve, registracija oro uoste (deklaruojama, kad taip sumažinamos išlaidos aptarnavimui oro uoste bei sumažinama pigių skrydžių bendrovių vėlavimo tikimybė dėl užsitęsusio įlaipinimo), vietos lėktuvo salone pasirinkimas, įlaipinimo pirmumas, nemokamo aviabilietų keitimo galimybė, jau nekalbant apie ryanair skelbtus planus apmokesdinti WC (greičiausiai tai buvo tiesiog viešųjų ryšių akcija).

Štai ir visos priežastys, kurios leidžia minėtoms aviakompanijoms vadintis „pigių skrydžių“ aviakompanijomis, bet pažiūrėkim dar atidžiau į kainas.

„Pigūs skrydžiai į Londoną už 1 Lt”, tokias akcijas neretai skelbia tas pats ryanair. Tvarkoje, iki Londono nuskristi už 1 Lt – pigus skrydis, nepasiginčysi, tačiau vietų už minėtą kainą būna lėktuve 5-10 iš 189, nedaugiau. Visos kitos vietos parduodamos taip varijuojant kainomis, kad vidutinė vietos lėktuve (įskaitant ir parduotas papildomas paslaugas) kaina tampa artima tradicinių aviakompanijų vietos kainai.

Be to, nusipirkus pigų bilietą už 1 Lt reikia sumokėti 23 Lt už kortelės autorizavimą (realiai toks mokestis sudaro iki 3%, taigi šiuo atveju iki 0.03 Lt), bagažas į vieną pusę – dar 56 Lt (žėmuoju sezonu, aukštuoju – 90 Lt, realiai sezonai sugalvoti tik tam, kad esant didesniems srautams uždirbti kuo didesnį pelną), jau turim 80 Lt.

Toliau atsiranda dar dedamųjų: mokestis EU261 – 8 Lt, ETS mokestis – 1 Lt, registracijos internetu – 23 Lt, na ir finale 1 Lt tapo 112 Lt ir tai su sąlyga, kad pavyko išvengti Ryanair paspęstų spastų ir neprisipirkti visokių draudimų, SMS patvirtinimų ir pan., kas kainą galėtų ir padvigubinti.

Tenka pripažinti, 112 Lt – skrydis vis tiek pigus ir tokių aviakompanijų dėka bendra padėtis Europos aviabilietų rinkoje tapo labai palanki keliautojams, kainos skrydžiams Europoje lyginant su buvusiomis prieš 10 m. sumažėjo iki 200% ar net ir daugiau.