Skrydžiai iš Vilniaus: kaip elgtis, jei jie atšaukiami arba vėluoja?

Skrydžiai iš Vilniaus: kaip elgtis, jei jie atšaukiami arba vėluoja? 

Vilniaus oro uostas (VNO) kartu su Kaune bei Palangoje įsikūrusiais oro vartais priklauso bendram šalies oro uostų tinklui. Per praėjusius 2019 metus mūsų šalies oro uostai iš viso aptarnavo 62 tūkst. skrydžių. Didžioji jų dalis – skrydžiai į ir skrydžiai iš Vilniaus oro uosto. Pernai vien Vilniaus oro uoste iš viso buvo aptarnauti net 5 mln. keleivių. Tačiau šiemet dėl pandemijos rodikliai gerokai smuks. Ką reikėtų žinoti apie atšaukiamus ir vėluojančius skrydžius? 

Nauji tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus oro uosto: keleiviams dar teks palūkėti

Šiuo metu visų tiesioginių skrydžių iš Vilniaus žemėlapį galima rasti oro uosto svetainėje. Iš Vilniaus oro uosto 2020 m. pavasarį „AirBaltic“ skrydžių bendrovė buvo paruošusi 5 naujas skrydžių kryptis į Hamburgą, Ciurichą, Geteborgą, Dubrovniką bei Rijeką. Taip pat Wizzair buvo numačiusi pradėti skrydžius į Sankt Peterburgą. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos daugelyje šalių paskelbus karantiną skrydžiai nukeliami. Visi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus oro uosto turėtų būti atnaujinami karantinui pasibaigus. 

Skrydžiai iš Vilniaus: tvarkaraštis

Skrydžių iš Vilniaus tvarkaraštį galite rasti Vilniaus oro uosto interneto svetainėje Vilnius-airport.lt. Taip pat šioje svetainėje galima sužinoti, jei skrydis vėluoja, yra nukeltas ar atšauktas. Nereikia vykti į patį oro uostą ar skambinti. Kai tik skrydžiai iš Vilniaus bus atnaujinti, informacija iškart bus paskelbiama oro uosto interneto svetainėje. 

Ar galima tikėtis atgauti pinigus už atšauktus skrydžius?

Visos pinigų už neįvykusius skrydžius grąžinimo sąlygos numatytos sutartyse arba oro linijų taisyklėse. Pandemijos, įvairių stichinių nelaimių ir kitais atvejais, kai šalys uždaro sienas ir nebeįsileidžia užsieniečių, reikia žiūrėti į force majeure grafą sutartyje. Veikiant nenugalimoms jėgoms, abi šalys turi teisę nevykdyti sutartyse numatytų įsipareigojimų, o tolesnė įvykių tėkmė priklauso nuo abiejų pusių galimybių ir geranoriškumo. 

Daugelis Lietuvoje veikiančių skrydžių bendrovių įsipareigojo grąžinti pinigus už atšauktus skrydžius, tačiau atkreipia dėmesį, kad procesas gali užtrukti. Tad visų pirma pirkėjai, turintys bilietus atšauktiems skrydžiams, oro linijų bendrovei turi pateikti prašymą. Po to jau gali tekti gerokai luktelėti: pinigai į sąskaitą gali sugrįžti tik po kelių mėnesių. Reikia įvertinti, kad daugelis oro linijų šiuo metu yra paskelbusios prastovas. 

Vis tik 100 proc. tikimybės atgauti pinigus už lėktuvų bilietus nėra: po daugelį savaičių užsitęsusio karantino dalis skrydžių bendrovių gali bankrutuoti. 

Pigūs skrydžiai iš Vilniaus ir pinigų už bilietus grąžinimas 

Vėlgi kiekvienos pigių skrydžių bendrovės politika šiek tiek skiriasi. Kai kurių jų vežimo sąlygose numatyta, kad nemokamos skrydžio atšaukimo galimybės nėra. Tačiau skrydžius galima nemokamai pasikeisti, t. y. nukelti vėlesnei datai. Jei naujojo bilieto kaina – didesnė, keleivis turi primokėti kainos skirtumą. Jei naujojo bilieto kaina mažesnė, paprastai permoka negrąžinama.  

Jei atšaukiami Wizzair skrydžiai iš Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų ar į juos, keleiviai turi 3 galimybes: 

• nemokamai užsisakyti naują skrydį, 
• atšaukti bilietų užsakymą ir paprašyti grąžinti pinigus;
• atšaukti bilietų užsakymą bei pasirinkti kreditą gauti į WIZZ sąskaitą: tokiu atveju atgausite visą sumokėtą sumą ir dar gausite +20 proc. skrydžio kainos papildomai. Kompanija grąžinimus daugiausia vykdo šiuo būdu. 

Tuo atveju, kai atšaukti Ryanair skrydžiai iš Vilniaus ar kito Lietuvos miesto ar į vieną jų, reikėtų kreiptis į pačią skrydžių bendrovę. Su Ryanair darbuotojais galima susirašinėti tiesiogiai, o pinigus už atšauktus skrydžius kompanija grąžina gana operatyviai. 

Vėluojantys skrydžiai iš Vilniaus ir kompensacijos keleiviams 

Visoms Europoje, taip pat ir Lietuvoje skrydžius vykdančioms oro linijų bendrovėms galioja tos pačios taisyklės. Vienas reikšmingiausių dokumentų – EP ir ET reglamentas EB Nr. 261. Jame apibrėžiamos keleivių teisės skrydžius atšaukus, atidėjus ar dėl įvairių priežasčių atsisakius skraidinti. 

Reglamente numatoma, kad visais atvejais turi būti ieškoma išeičių, kad keleiviai nukentėtų kuo mažiau, būtina suteikti jiems pagalbą. Vėluojant skrydžiui keleiviams gali priklausyti ir piniginė kompensacija: jos dydį lemia vėlavimo trukmė ir atstumas iki atvykimo miesto. Kuo toliau skrendama, tuo didesnės kompensacijos galima tikėtis:

• Jei skrendama į valstybes, nutolusiais iki 1500 km, gali būti mokama vienkartinė 250 Eur kompensacija;
• Jei skrendama 1500–3500 km, galima tikėtis 400 Eur kompensacijos;
• Jei skrendama 3500 km ir daugiau, tuomet kompensacija gali siekti ir 600 Eur. 

Kompensacijos keleiviai gali tikėtis, jei kelionės tikslą pasiekia 3 val. vėliau, nei buvo numatyta. 

Tiesa, kompensaciją keleiviai gauna anaiptol ne visais atvejais. Jei skrydžiai iš Vilniaus ar kitų oro uostų vėluoja dėl prastų oro sąlygų, grėsmės saugumui ir pan., oro linijos atsakingoms institucijoms turi pateikti visus duomenis, jog skrydis nukeltas dėl svarių priežasčių. Oro bendrovės administracija nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai turi pateikti registracijos žurnalų arba pranešimų apie incidentus ištraukas. Jei informacija teisinga, bendrovė turi teisę kompensacijų nemokėti. 

Visais atvejais neįvykus ar vėluojant skrydžiui aviacijos bendrovės keleiviams raštu privalo pranešti visą informaciją apie kompensacijas ir teikiamą pagalbą.